Viduržemio jūroje – skaitmeninės televizijos sala

Toma JONUŠKAITĖ

Iš Maltos

Du aukštai iškelti siųstuvai – ir galimybę matyti skaitmeninę eterio televiziją turi visa 316 km² ploto šalis. Laukdamas šios televizijos starto Lietuvoje su jau veikiančiomis jos paslaugomis „Versus“ susipažino Maltoje – salų valstybėje Viduržemio jūroje.

 

Nedidelė Malta uolėta ir kalvota. Mikroautobusu kopiame į vieną iš kalvų – ant jos stovi bokštas su skaitmeninės eterio televizijos (DVB-T) siųstuvu. Dar vienas siųstuvas – antrasis iš dviejų – užkeltas ant verslo centro „Portomaso Tower“ stogo.

Maltos telekomunikacijų kompanijos „Go“, kuriai ir priklauso šie siųstuvai, atstovas pasakoja, kad viena iš pagrindinių problemų, su kuria jie susidūrė diegdami šį televizijos tinklą, ir buvo Maltos reljefas – dalis gyventojų dėl šalies kalvotumo nematė skaitmeninės televizijos kanalų.

Antroji problema: norint matyti bet kokios atmainos skaitmeninę televiziją (eterio, internetinę, kabelinę ar palydovinę) reikia priedėliu vadinamo prietaiso – specialaus prie televizoriaus jungiamo imtuvo (angl. set-top box). Jis priima skaitmeninį signalą, jį „išpakuoja“ ir pritaiko televizoriui, kitaip tariant, skaitmeninį signalą paverčia analoginiu. Tai, kad reikia įsigyti tokį prietaisą, atbaido dalį galimų žiūrovų arba jie delsia pereiti prie skaitmeninės televizijos. Manoma, kad problemų dėl priedėlių įsigijimo įsisiūbuojant skaitmeninės televizijos erai gali kilti ir Lietuvoje, todėl siūloma juos subsidijuoti.

Maltos „Go“ priedėlius esamiems klientams duoda nemokamai, jeigu šie pasilieka kompanijos telefono liniją.

Priedėlis šiuo metu kainuoja nuo 100 EUR (apie 345 Lt). TEO LT, AB, Produktų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas sako, kad kaip ir visi technologiniai sprendimai, laikui einant priedėliai turėtų pigti, jų bus galima įsigyti visose elektronikos parduotuvėse, su jau iš karto įdiegtu imtuvu bus pardavinėjami ir kai kurie televizoriai, kompiuterių plokštės.

 

Analoginė prieš skaitmeninę

Maltos kompanija „Go“ – vieninteliai skaitmeninės televizijos tiekėjai salų valstybėje. Eterio televizijos tinklą prižiūri šeši kompanijos darbuotojai, su televizijos verslu dirba mažiau negu šimtas („Go“ iš viso turi 1 500 darbuotojų, kompanija taip pat teikia fiksuotojo ir mobiliojo ryšio, interneto paslaugas).

„Go“ – naujokė skaitmeninės-eterio televizijos paslaugų srityje. Transliacijas ji pradėjo pernai ir jau turi per 20 000 vartotojų (Maltoje gyvena apie 400 000 žmonių).

Artimiausiu metu planuojama pradėti ir skaitmeninio radijo transliacijas.

Prieš trejus metus maltiečiai bandė kitą skaitmeninės televizijos atmainą – internetinę televiziją (IPTV), tačiau tokių paslaugų šiuo metu neteikia. Tiesa, panašiai kaip ir TEO LT Lietuvoje, „Go“ ketina pradėti teikti filmų nuomos paslaugas.

IPTV laikoma nišine paslauga, ją renkasi ir žiūri reiklesni vartotojai, mat į tokios televizijos programų paketą įtraukiama daugiau kanalų, galima rinktis, kuriuos filmus ar laidas ir kada žiūrėti (angl. information ar news arba video on demand).

Skaitmeninė-eterio televizija skirta masiniam vartotojui. Jį žiūrovą pasiekia ten, kur negalima nuvesti telefono ar interneto kabelio. Maltoje skaitmeninės-eterio televizijos žiūrovai šiuo metu mato 56 kanalus, tarp jų yra keli itališki (salų valstybė yra pusiaukelėje tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos pakrantės, nemažai maltiečių kalba itališkai), taip pat sporto – daugiausia futbolo, nes tai sportas Nr. 1 Maltoje.

Šalies gyventojai gali rinktis iš kelių skaitmeninės televizijos paketų – juos skiria kanalų sąrašas ir mėnesinio mokesčio dydis.

 

Kokybė ir naujos galimybės

Lietuvoje taip pat rengiamasi atsisakyti analoginės televizijos paslaugų ir 2012 metais visiškai pereiti prie modernios skaitmeninės televizijos. Ji pranašesnė už analoginę, nes yra daugiau kanalų, geresnė vaizdo ir garso kokybė, be to, siūloma papildomų valdymo galimybių, tarkime, galima rinktis garso takelio ar subtitrų kalbą, yra elektroninis programų gidas, galimybė PIN kodu drausti pasirinktas programas.

2012 metais visoje Europoje išjungus analoginės televizijos transliacijas atsilaisvinęs dažnių ruožas bus panaudotas papildomų kanalų transliacijoms ar papildomoms paslaugoms kurti, pavyzdžiui, raiškiajai ar mobiliajai televizijai. Dabar naudojami analoginiai dažniai užima didelį spektrą, tačiau leidžia rodyti nedaug programų.

Prognozuojama, kad skaitmeninė-eterio televizija populiarės labai sparčiai. TEO LT duomenimis, jau kitąmet televizijos skaitmeninimas Europoje turėtų pasiekti 60% – tai sudaro 34 milijonus namų ūkių.

Prie skaitmeninės televizijos sklaidos pirmiausia perėjo Suomija ir Švedija (2007 metais), Norvegija ir Danija tą padarys kitąmet, kitos Europos šalys, kaip rekomenduoja Europos Komisija, – 2010–2012 metais.

 

Reikalingos visos keturios

Mūsų šalyje skaitmeninės-eterio televizijos tinklus kuria ir paslaugas teikia dvi bendrovės – AB Lietuvos radijo ir televizijos centras bei TEO LT. Kai Lietuvoje bus visiškai išjungta analoginė televizija, didžiąją skaitmeninės televizijos rinkos dalį ketina užimti TEO LT, nors, kaip pati sako, šioje rinkoje turi per 50 konkurentų – mažesnių paslaugos tiekėjų.

Didįjį skaitmeninės-eterio televizijos startą TEO LT yra suplanavusi kovą, o nuo liepos 1 dienos ketina iš viso rodyti 40 kanalų (iš pradžių – 35), tarp jų – 7 nacionaliniai, 6 bendro pobūdžio, 5 informaciniai, 6 pažintiniai, po 3 muzikos, pramogų ir vaikams bei 2 sporto.

DVB-T Lietuvoje turėjo būti pradėta rodyti beveik prieš dvejus metus – 2006 metų liepos 1 dieną, bet iki šiol ji nebuvo vystoma. Tiesa, skaitmeninė-eterio televizija rodoma ir dabar, tačiau ją žiūri mažiau nei šimtas žmonių. Kad tokia televizija mūsų šalyje veiktų sklandžiai, bendrovės TEO LT atstovų teigimu, reikia 30 bokštų su siųstuvais. Kol kas jie nesako, kiek bendrovei kainuoja tokio tinklo kūrimas.

TEO LT atstovas Ivanauskas mano, kad tikriausiai daugiau vartotojų turėsianti skaitmeninė-eterio televizija nenužudys internetinės – „egzistuos abi paslaugos, nes jos skirtos skirtingiems vartotojams ir tarpusavyje nekonkuruoja“.

„Iš tiesų reikalingos visos keturios skaitmeninės televizijos atmainos“, – teigia jis.

IPTV Lietuvoje veikia nuo 2006 metų spalio. TEO LT duomenimis, šią televiziją gali matyti pusė šalies namų ūkių – tiek jų yra pasiekiami, nes internetinės televizijos aprėpties teritorija labai panaši į kabelinės televizijos aprėpties teritoriją.

Skaitmeninė-antžeminė televizija aprėptimi labiausiai konkuruoja su palydovine televizija, nes dengia beveik visą Lietuvą.

Šiuo metu skaitmeninę televiziją žiūri 4% TEO LT klientų. Didesnio susidomėjimo modernia televizija laukiama jau per kelerius artimiausius metus.

 

Skaitmeninės* televizijos rūšys

 

Pavadinimas	Signalas siunčiamas	Signalas priimama s	Priedėlis
Eterio televizija(DVB-T)	Eteriu	Lauko/kambario antena**	Reikia***
Internetinė televizija (IPTV)	Telefono (interneto) kabeliu	Telefono (interneto) kabeliu	Reikia
Kabelinė televizija (DVB-C)	Televizijos kabeliu	Televizijos kabeliu	Reikia
Palydovinė televizija	Eteriu	Palydovine antena	Reikia

 

 

* Visos iš čia išvardytų televizijos rūšių, išskyrus internetinę, gali būti ir analoginės.

** Tinka ta pati, kuri šiuo metu naudojama analoginės televizijos signalui priimti.

*** Transliacijoms priimti naudojamas MPEG (MPEG-2, MPEG-4/AVC (H.264)) glaudinimo standartas, kuriam konvertuoti reikalingas šį standartą palaikantis priedėlis bei kanalų atkodavimo kortelė. Turint priedėlį skaitmeninei-antžeminei televizijai žiūrėti tinka bet koks televizorius.

Šaltinis: Ryšių reguliavimo tarnyba, TEO LT, AB

 

Lietuvos televizijų žiūrovai

Žiūri per paprastą lauko/kambario TV anteną - 65,8%

Yra kabelinės TV abonentai - 30,7%

Žiūri per palydovinę anteną - 2,3%

Visiškai nežiūri televizoriaus - 1,2%

Šaltinis: UAB „TNS Gallup“, 2005-2007

 

 

Skaitmeninė televizija Lietuvoje

Galimybę žiūrėti skaitmeninę televiziją Lietuvoje pirmieji turėjo vilniečiai. 2002 metų sausį buvo pradėtos eksperimentinės skaitmeninės televizijos programų transliacijos 53 televizijos kanalu, o nuo 2004 metų rugsėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisija išdavė licencijas nuolatinei transliacijai.

Šiuo metu skaitmeninė televizija matoma penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir jų apylinkėse. Tai užima maždaug 63% Lietuvos teritorijos. Iki 2009 metų pradžios bent vienas skaitmeninės televizijos tinklas turėtų aprėpti ne mažiau kaip 95% Lietuvos teritorijos, o 2012 metais turėtų būti pradėtas laipsniškas analoginės antžeminės televizijos perjungimas į skaitmeninę. Iki tol Lietuvoje veiks ir analoginė, ir skaitmeninė televizija.

Pagal Skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelį analoginė televizija konkrečioje vietoje nebus išjungiama, kol nebus galimybės ten matyti skaitmeninę antžeminę.

 

Šaltinis: Ryšių reguliavimo tarnyba