Skaitmeninė televizija: naujos galimybės ir iššūkiai

Analoginės televizijos eros Lietuvoje pabaiga – 2012 metų spalio 29 diena. LR Vyriausybė patvirtino, kad būtent tądien šalyje analoginę televiziją pakeis kokybiškesnė skaitmeninė. Ir ne tik Lietuvoje – visame pasaulyje analoginė televizija užleidžia vietą skaitmeninei. Šio spartaus proceso priežastis – technologinė pažanga ir siekis atlaisvinti analoginės televizijos užimamus dažnius.

Nemaža dalis žmonių jau šiandien naudojasi naujausiomis technologijomis ir pasirenka vieną iš skaitmeninės televizijos platformų – antžeminę, interaktyviąją, kabelinę ar palydovinę televiziją. Iki 2012 metų sprendimą dėl skaitmeninės televizijos turės priimti ir beveik pusė šalies gyventojų, kurie televiziją vis dar žiūri per lauko anteną.

Pasaulyje šis procesas pažengęs gerokai toliau. Analoginės televizijos jau atsisakė dalis Europos šalių, tarp kurių – Suomija, Nyderlandai, Ispanija. 2012 metais, kartu su Lietuva, analoginės televizijos „Stop“ mygtuką paspaus Airija, Vengrija, Portugalija, Italija,

Rumunija, Slovakija. Daugelio šalių, jau išjungusių analoginę televiziją, patirtis rodo tą patį – artėjantys pokyčiai sulaukia pasipriešinimo ir iš rinkos dalyvių, ir iš žiūrovų. Visgi anksčiau ar vėliau perėjimas prie skaitmeninės televizijos visada išeina į naudą.

Skaitmeninė televizija nuo analoginės skiriasi ne tik vaizdo ir garso kokybe, bet ir daugeliu papildomų galimybių. Virtuali filmų nuoma, galimybė žiūrėti laidas norimu metu, daugiakalbystė (galimybė pasirinkti kalbą ir titrus), elektroniniai programų gidai ir kitos naujovės keičia televizijos žiūrėjimo būdą. Skaitmeninės televizijos vartotojas nebėra „sofos bulvė“ (angl. – sofa potato) – ant sofos drybsantis ir bulvių traškučius šlemščiantis pasyvus televizijos žiūrovas, maigantis televizoriaus pultelį ir tik plaukiantis iš vieno srauto į kitą. Skaitmeninė televizija suteikia galimybę tapti aktyviu žiūrovu, dalyvauti pasirenkant televizijos turinį, užmegzti abipusiškai naudingą ryšį su programų tiekėju. Tai keičia ir artimiausioje ateityje dar labiau keis televizijos kanalų turinį – jis turės bus įdomus kiekvieną akimirką, nes pasirinkti kitą iš dešimčių ar šimtų televizijos kanalų bus itin paprasta. Taigi, galima teigti, kad skaitmeninė televizija skolinasi DNR iš interneto.

Įsigalėjus skaitmeninei televizijai, keisis ir televizijos kanalų reitingai – tiek dėl išaugsiančio kanalų pasirinkimo, tiek ir dėl naujų televizijos žiūrimumo matavimo įrankių. Šie pokyčiai lems reklamos „pyrago“ persidalijimą, o rinkos dalyviams teks susidurti ir su visiškai naujais iššūkiais, kuriuos lems vartotojų lūkesčiai. Kita vertus, tai sukurs ir naujų reklamos galimybių: pavyzdžiui, galimybę tiesiogiai sieti televizijos turinį ir pirkimus internete. Tad, jei nepritrūks kūrybiškumo, skaitmeninė televizija reklamos „pyrago“ dalį gali ir padidinti.

Perėjimas prie skaitmeninės televizijos nėra nei revoliucinio proceso pradžia, nei pabaiga. Kadaise atsisakėme nespalvotų televizorių ir perėjome prie spalvotos televizijos. Šiandien parduotuvėse beveik nebeišvysime kineskopinių televizorių – juos pakeitė plokščiaekraniai. Jau greitai atsisakysime analoginės televizijos ir pereisime į raiškiosios televizijos etapą. O dar vėliau – į 3D televizijos erą. Dabartiniai

televizijos žiūrėjimo įpročiai jau greitai taps istorija.

 

Be televizijos televizijos – ne ilgiau nei 2 dienas

 

Tyrinėdama televizijos tendencijas, viena didžiausių pasaulyje interaktyviosios komunikacijos bendrovė „Razorfish“ atliko kelis eksperimentus. Pirmuoju siekta atsakyti į klausimą, ar kalbos apie televizijos mirtį nėra pernelyg ankstyvos? Tyrimo esmė buvo tokia: kiek laiko vidutinė statistinė amerikiečių šeima sutiktų nežiūrėti televizoriaus, jei jiems už tai būtų sumokėta? Pasiūlyta suma: 350 USD. Atsakymas: 2 dienos. Tiek vidutiniškai be televizijos ištverdavo tyrimo dalyviai, net jei jiems už tai būdavo mokamai pinigai. Taigi, kelios dienos be televizoriaus statistinei šeimai yra daug, o savaitė – neįsivaizduojama.

Į antrąją tyrimo dalį „Razorfish“ pakvietė paauglius – augančius technologijų fanatikus. Jiems buvo pateiktas vienas klausimas: kokia bus ateities televizija? Atsakymuose vyravo vizija, kad televizija kažkaip – tarsi gyva – gebės reaguoti į žmogų: pavyzdžiui, parinkti ir pasiūlyti žiūrėti televizijos kanalą „pagal nuotaiką“.

Ateities auditorijai svarbiausia mobilumas. Nesvarbu, kur esi, nesvarbu, kokį technologinį įrenginį naudoji – ar tai televizoriaus ekranas viešbučio kambaryje Šanchajuje, ar nedidelis ekranas, įmontuotas ant sėdynės atlošo lėktuve – asmeninis, individualus televizijos kanalas turi būti visada ir įvairiai pasiekiamas.

 

3D televizijos lūžio metai

 

2010-ieji vadinami 3D televizijos lūžio metais. 3D televizoriai per ateinančius penkerius metus taps standartu Vakarų Europoje ir JAV, – prognozuoja rinkos ekspertai.

3D televizoriai – jau ir Lietuvoje. Pirmoji juos Vilniuje balandžio pabaigoje pristatė ir praktiškai pademonstravo korėjiečių bendrovė „Samsung“. Netrukus jie pasirodys ir parduotuvių lentynose.

Televizorius su įdiegta 3D funkcija šiomis dienomis pristato ir Japonijos bendrovė „Panasonic“. Kita gamintoja – „Sony“ – tokius televizorius planuoja pradėti pardavinėti vasarą. Ši bendrovė 3D technologiją diegs ne tik televizoriuose, bet ir nešiojamuose kompiuteriuose, DVD grotuvuose bei žaidimų pultuose.

Televizoriai su 3D technologija taps vis prieinamesni, nes jų gamybos sąnaudos nėra gerokai

didesnės nei įprastų televizorių. Jimas Bottomsas, technologinių konsultacijų bendrovės „Futuresource“ direktorius, teigia, kad 2015 metais beveik visi įprasto dydžio televizoriai turės įdiegtą 3D technologiją.

Bet HD dar yra gana nauja technologija, ir vartotojai tik įgunda ja naudotis, tačiau 3D – bus „kitas didelis dalykas“. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad 3D turinio pasirinkimas vis dar labai menkas.

ESPN, viena didžiausių pasaulyje sporto laidų retransliuotojų, skelbia, kad šiais metais planuoja 85 surengti transliacijas 3D formatu. Pirmosios bus iš Pietų Afrikoje įvyksiančio Pasaulio futbolo čempionato. Tai bus pirmasis kartas televizijos istorijoje, kai 3D transliaciją JAV žiūrovai galės stebėti namuose.

„British Sky Broadcasting“ šiais metais planuoja pristatyti 3D kanalą. Jo turinys pirmiausia bus formuojamas iš filmų, bet žadama ir eksperimentinių futbolo rungtynių transliacijų.

 

Naudingesnė mažiesiems kanalams

 Skaitmeninė era keičia signalo perdavimo formą, prideda papildomų valdymo parametrų, bet – kaip ir visais laikais – karalius yra turinys. Jei daug ir protingai investuoji į turinį, žiūrovas anksčiau ar vėliau tavo pastangas įvertins.

 

Uagadugu.lt, populiaraus tinklaraščio apie televiziją autorius

 

Skaitmeninė televizija, be abejo, bus naudingesnė mažiesiems televizijos kanalams. Ji sulygina kanalų transliavimo aprėptį. Jei kanalai, iki šiol transliuoti tik didesniuosiuose miestuose, bus matomi ir miesteliuose bei kaimuose, dalis tenykštės auditorijos turės galimybę rinktis kitus, nei renkasi dabar, kanalus. Kitas klausimas – ar rinksis? Kuo mažesnė vietovė, tuo jos žiūrovas konservatyvesnis ir, beje, vyresnis.

Lietuviškų kanalų, skirtų tokiems siauriems pomėgiams, kaip filatelija, siuvinėjimas, fortepijono pamokos, natūraliai (komerciškai) atsirasti neturėtų, nes jiems Lietuvos rinka per maža. Jie gali funkcionuoti tik vienaip ar kitaip remiami kokio nors išprotėjusio milijonieriaus arba valstybės. Vis dėlto galbūt bus transliuojami tokio tipo tarptautiniai kanalai. Norėtųsi, kad pastariesiems apsimokėtų savo turinį versti į lietuvių kalbą. Bet bijau, kad teks juos žiūrėti anglų arba rusų kalba.

Prielaidą, kad dėl skaitmeninės technikos plėtros kiekvienas asmuo pradės formuoti nuosavą primetime’ą, laikau pernelyg naivia. Kai atsirado kompaktiniai diskai, o ypač – grotuvai, technologijų teoretikai pradėjo kalbėti apie radijo mirtį. Jų teigimu, kiekvienas žmogus turėjo susiformuoti grojaraštį pagal savo skonį. Bet, kaip matome, radijas nemirė. 

 

Išgryninti pajamų šaltiniai

 

Skaitmeninės televizijos eroje dėl žiūrovų reitingų ir reklamos pinigų vyks tokia pat kova kaip ir dabar. Kaip gyvenome kapitalizme, taip ir gyvensime, todėl televizijos žiūrovų dėmesį vienaip ar kitaip apmokestins.

Skaitmeninė televizija dėl galimybės išgryninti pajamų šaltinius (reklama versus pinigų pritraukimas koduojant kanalą, t. y. tiesioginis žiūrovų dėmesio apmokestinimas) labiau atveria duris didžiosioms nišoms – sporto, žinių, specializuotiems moterų, vyrų, sveikatos, pornografiniams, lošimų kanalams (jei pastarieji du galėtų veikti pagal dabartinius įstatymus). Šie kanalai turėtų nugvelbti bendrojo pobūdžio pramoginių kanalų auditorijos, o kartu – ir reklamos pajamų. Jei bendrojo pobūdžio kanalai dirbs profesionaliai, tai nebus dideli praradimai.

Kitas televizijos karalius yra inercija. Įprotis žiūrėti populiariausius lietuviškus kanalus gali apskritai nesikeisti, jei didieji kanalai nepaleis iš rankų savo įdirbio, o mažieji neinvestuos tiek daug, kad „permuštų“ didžiuosius.